Sendaikčių turgus – įdomių daikčiukų rojus!
O viskas prasidėjo nuo filmų. Turbūt tarybinių, o gal kitokių…Jau neprisimenu, mat mačiau seniai ir daug metų svajodavau apie vieno veiksmo įgyvendinimą – arbatos gėrimo iš tikro samovaro ritualą. Ech…kaip gražu…Apvalus stalas, svečiai. Iš pradžių užverda vandenukas, po to pilstome jį per tą įdomų, miniatiurinį kraniuką, skanaujame ką tik paruoštą arbatą. Man šis ritualas siejasi su jaukumu, šeima ir šiluma.
Samovaras – būtinai auksinio atspalvio, tikras, senas, su sava istorija ir gyvenimu – tokio norėjau. Ilgą laiką jo neieškojau, mat dabartinis mano namų interjeras nepriimtų tokios puošmenos, tačiau visuomet žinojau, kad tai nėra amžina, turėsiu ir tokį interjerą, kur samovaras tikrai tiks. Panašu, kad greituoju laiku svajonė virs tikrove, tad leidau sau pradėti samovaro paieškas. Ieškojau per pažįstamus, per skelbimus. Neradau patinkančio ir tinkančio pagal kainą. Nusprendžiau ieškoti sendaikčių turgeliuose.
Panašu, kad Vilniuje tokie turgeliai vyksta keliose vietose. Pasirinkau artimiausią, kuris vyksta savaitgaliais prie Akropolio. Mano nuostabai pardavėjų buvo nemažai! Parduodamų daiktų – dar daugiau!!! Iš pradžių nedrąsiai vaikščiojome, bet kai pamačiau samovarus…ir ne vieną!!! Negalėjau susilaikyti, iškart teiravausi kainos, nagrinėjau būklę. Kaipmat akis užmatė ir kitokių daiktų, viskas taip įdomu!!! Net vyras įsivažiavo ir su mielu noru žiūrinėjo viską, kas domino (paprastai net nebandau jo vęstis į daiktų/drabužių parduotuves, mat nelabai mėgsta, o ir man smagiau ir greičiau apsipirkti pačiai, kaip sakoma – nemato, kiek išleidau – galvos neskauda 🙂 ). Nespėjome apsižiūrėti kaip prabėgo 2 valandos!!! Ir atrodytų – ką ten veikti tiek laiko??? Bet patikėkite, tiek įdomių daiktų (kai kurie sukelia prisiminimų iš vaikystės), kad turgelis tampa ne tik daiktų pirkimo/pardavimo vieta, bet ir tam tikra prasme ekskursija po praeitį. Labai įdomu! Būtinai apsilankykite 🙂 Šiek tiek vaizdų, ką mačiau ir spėjau nupaveiksluoti:
Taigi, ką gi aš nuroviau tą gražią dieną? 🙂 Keletą daikčiukų, kuriuos tuoj pat ir parodau. Tiesa, vyras įkalbinėjo man nupirkti kvepalų pavadinimu „kovo 8-oji“ (rus. 8-moe marta), kurių kvapas vertė iš koto vos atsukus kamštelį 🙂 🙂 🙂 Juokavo, kad man tokių reikia, jais kvepės visa kvepalų lentyna ir dar visi aplinkiniai daiktai 🙂 Labai smagiai pardavėjas juos demontravo, sakydamas: „norite pajausti sovietmečio kvapą?„, bet tiek jau to, palikau juos kolekcionieriams 🙂
Pirmas mano pirkinukas, kuriuo iki šiol negaliu atsidžiaugti – samovaras! Tikrų tikriausias. Štai demonstruoju, kokia esu gabi ir kaip sugebėjau jį išblizginti 🙂 Rodau rezultatą ant dangčio:
Spėkite, kuo gi valiau? Ogi papraščiausia citrina!!! Pasiskaičiau internete, kad taip darydavo bubutės. Šaldytuve kaip tik radau citrinos ir puoliau trint ja į samovarą, po to dar pavaliau šepečiu, nusausinau ir vuolia!!! Rezultatas kalba pats už save! Atsirado ir tikra auksinė spalva, blizgesys, žodžiu, kaip priklauso.
Dar griebiau veidrodį. Pastatomas, sunkesnis, bet antikvarinis, įdomus, pagamintas Anglijoje (sprendžiu iš graviruoto užrašo ant nugarėlės „made in England„. Man jis be galo patiko. Toks originalus daikčiukas. Pats veidrodis, žinoma, nėra naujas, nerodo taip švariai kaip musiškiai kinietiški, bet kaskart pasižiūrėjus į jį pagalvoju – kaži kas į jį žiūrėjo anksčiau, koks buvo to žmogaus gyvenimas. Žodžiu žavi mane visi tie mistiniai dalykai 🙂
Kaip gi apseit be moteriškų malonumų ir puošmenų. Tiek auskariukų, papuošalų ten buvo…Kur gi tokia šarka, blizgiukų megėja praeis nieko nečiupus! Žinoma, kad nesugebėjau šaltakraujiškai atsakyti tų grožybių prašymams: „tu privalai nupirkti mane, tu negali be manęs…!!!„. Bet kadangi aš visuomet žinau, kas man patinka, o kas ne – pasirinkti nebuvo sunku, gal kiek sunkiau derėtis su pardavėjais 🙂 Taigi atradau dvi senovines seges iš skirtingų pardavėjų. Viena iš Čekijos, kita iš Rusijos. Dar nežinau, prie kokių drabužių derinsiu, bet manau, kad prie vienspalvių. Dalinuosi vaizdais:
Štai tiek įspūdžių šiam kartui. Jeigu pirkote kažką įdomaus tokiame turgelyje – maldauju, parodykite, man be galo įdomu 🙂